Iš pradžių ir arabai, ir europiečiai gėrė kavą iš dubenėlių. Britai pirmieji ieškojo būdo, kaip nenudeginti rankų; Londono įstaiga-„Lloyd's Coffee House“, kurią 1688 m. įkūrė Britų Rytų Indijos kompanija, vietoj dubenėlių pradėjo naudoti puodelius su rankenomis. Šie rankenos puodeliai labai priminė mums šiandien žinomą kavos puodelių stilių.
Kol Europa dar neturėjo galimybių gaminti porcelianą, kava paprastai buvo vartojama iš skardinių indų. „Bute“ forma-labiausiai paplitęs XVIII a. šiek tiek pakeitus šią konstrukciją, kad indas būtų aukštesnis, atsirado kavos puodelio prototipas. Ankstyviausia kavos puodelio forma buvo hibridas, derinantis etruskų gėrimo indų rankenos stilių su kiniškų arbatos puodelių forma. Kai kavos puodelis keitėsi nuo dubenėlio formos, įtakos turėjo ir arbatos puodeliai, palaipsniui pereinant nuo įprastų formų, pvz., Bute, link rankenos dizaino-, kuris galiausiai įgavo šiandien žinomą pavadinimą: „puodelis“.
XIX a. vidurio{0}}–-pabaigoje puodelis į kasdienį Kinijos gyvenimą buvo įtrauktas iš Vakarų. Apie 1836 m. Danijos pilietis atidarė kavinę netoli dabartinės Shisanhang (trylikos gamyklų) drabužių didmeninės prekybos vietos Guangdžou; tai buvo pirmasis kavos namas Guangdžou ir Kinijoje. 1853 metais britų vaistininkas J. Lewellyn Huayuan Lane (dabar East Nanjing Road, netoli Bundo) atidarė vaistinę „Senasis Dedži“ (Lao Deji), kuri buvo pirmoji Šanchajaus kavinė.
